VMS ir Kalėdos

 

JSV_6555JSV_6584JSV_6549JSV_6575JSV_6571JSV_6599JSV_6568JSV_6548-2JSV_6600

Reklama
Galerija

Prometėjas

Esu silpnas, silpnas žmogelis. Bendroje rūbinėje, tarp kabančių svetimų paltų ir striukių užuodžiu kažką labai pažįstamo, dvelkiančio tabaku ir penkiaminutėmis lauke (iki lifto, tada į požeminę stovėjimo aikštelę, arba į stiklinį paviljoną, jei šilta – bet ten labai pučia vėjas ir todėl sunku prisidegti) – daugiau, matyt, nieko neprisimenu. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį šilumos likučiai pavirto į cheminę atmetimo reakciją, kai ištiesiu ranką – gana, viskas, nereikia. Man daugiau šito nereikia. Plaučiai ir galva prisipildė gryno oro. Glausdama prie savęs karštos imbierinės arbatos puodelį, skuodžiu itin gyva pagrindine miesto arterija. Spaudžia šaltukas. Dalinuosi patirtimis su leitenantu, jo balse girdėdama tik karininkams būdingą ypatingą skiemenavimą ir raišką.

Esu stiprus žmogus, nes bendroje rūbinėje, tarp kabančių svetimų paltų ir striukių, užuodžiu tik svetimo rūkomojo ir svetimo man įpročio kvapą. Mano šviesos neįveikė. Nei pats Prometėjas. Net gruodį, pačiu tamsiausiu metu, renku šviesą po vieną, po krislelį, rieškučiomis, kraunu ją į kišenes, į širdį, ten, kur buvo didelė didelė tamsi bedugnė.

JSV_6505JSV_6507JSV_6510JSV_6521JSV_6525

Prometėjas

Western Union pas “Lesės“ draugus

JSV_6229
JSV_6231 JSV_6233
JSV_6240 JSV_6241
JSV_6246 JSV_6248
JSV_6264 JSV_6270
JSV_6273 JSV_6279
JSV_6287 JSV_6293
JSV_6299 JSV_6310
JSV_6313 JSV_6315
JSV_6316
JSV_6324 JSV_6344

Nemaniau, kad savanoriavimas gali atnešti tiek daug teigiamų ir šviesių emocijų. Trumpam gali pasijusti kaip superherojus su raudona skraiste, kai mažas aklas šunelis, išsiilgęs šilumos ir meilės, avansu tavimi pasitiki ir glaudžia savo nosį prie tavo peties. Ir nereikia versti kalnų ar skinti žvaigždžių, padovanojęs kitam meilės, tu pripildai savo sielą to paties. Kartais net ir dvigubai.

Kol fotografavau kitus, mane nufotografavo Gilmantė.

23131925_1378659782259556_5412451870427732816_n

Western Union pas “Lesės“ draugus

Žiemos laikas

Opiumo migla, šiluma visame kame, pro lango kraštelį matosi palydovinės televizijos lėkštė, ausies kraštelį pasiekia greitosios pagalbos žviegimas, balas skrodžia automobiliai, aptaškydami dar žaliuojančius šaligatvius, nuklotus geltonais lapais, kuriuos anksti ryte, neskubėdami, renka kiemsargiai ryškiomis liemenėmis ir krauna juos į baltus maišus su rankenomis. Užuodžiu lietų. Užsikloju antklode iki pat ausų. Norisi čia pasilikti, kol dar garuoja, kvepia, primena, žadina, jaudina, apsigobti, užsidėti, įsisukti, įsisupti, siūbuoti, linguoti. Paliečia akis, bet negaliu atsimerkti. Nenoriu atsimerkti.

Iš laukų, nusėtų kryžiukais ir kūliais, namo grįžinėjau su palyda. Temperatūros svyravimai veikė automobilį, kas nestebino, kartu ir telefoną, kas galbūt irgi nelabai nustebino. Likau kažkur per vidurį į niekur, labai sarmatydamasi leisti raudoną signalinę raketą į dangų su pagalbos prašymu. Dangus buvo tirštas, girdėjau, bet nemačiau už kelių kilometrų besileidžiančių lėktuvų. O kur kada nors čia atvažiuosiu su palyda, apaugsiu tujomis bei kreivais berželiais ir daugiau niekada negrįšiu.

Degink žvakes, dėvėk gražius drabužius, tegul groja gyva muzika, tegul groja gera muzika, tegul gyvai Eifelio bokštas ar Šibujos sankryža, tegul kvepia knygų lapų popierius, obuolių pyragas ar taip mylimas pakaušis, kur plaukų sūkuryje norisi pamesti nosį. Skink, kirsk tą dieną iki pat šaknies, semkis pilnomis rieškučiomis, nepamiršk, neišdalink, nepamesk savęs, nes o ką tu dar turi? Tik nepasotinamą protą ir mylinčią širdį.

JSV_6173

Žiemos laikas

A.

Parodyk man, dėl ko esi stiprus rytais, ar dėl ko vakarais, atsirėmęs į balkono durų staktą ir paskubom rūkydamas, esi silpnas; nusivesk mane ten, kur jautiesi kaip namuose, ir neklausinėk, ar jaučiuosi keistai – aš ten taip pat buvau, o dabar, atrodo, kad grįžtu vėl.

Aivaras (2)Aivaras (3)Aivaras (4)Aivaras (8)Aivaras (9)Aivaras (10)Aivaras (15)Aivaras (17)Aivaras (19)Aivaras (20)Aivaras (21)Aivaras (23)Aivaras (25)Aivaras (26)Aivaras (28)Aivaras (30)

A.