***

Man trūksta šiek tiek proto.

Jį pašalino kartu su dviem protiniais dantimis jauni gydytojai-rezidentai – vienas tvirtai uždėjo ranką man ant kaktos, o kitas, šviesiaplaukis ir šiek tiek strazdanotas, kaip mantrą kartojo:“Kvėpuok pro nosį, pro nosį, mažiau skaudės. Čia skauda? O čia? Ne? Tada traukiame. Jausi spaudimą, bet tik tiek. Nebijok, atsipalaiduojame, tuoj, tuoj, tuoj, viskas! Vieno nėra. Jei skaudės, kelk ranką arba sakyk “a!”. Pro nosį, pro nosį. Viskas, antro nėra! O ko verki? Dantų gaila? Laimės ašaros?“. Valandėlę sėdėjau priimajame su ledo pagalvėle ir žiūrėjau, kaip tie patys du rezidentai, dar labai jautrūs žmonėms ir trykštantys entuziazmu, stumdosi prie pakabintos ant švieslentės panoraminės dantų nuotraukos.

Pilnatis, delčia, launagis, audenis, vakaris, žeminis, potvynis ir atoslūgis: vakar mes dar gėrėme karštą arbatą mano namų virtuvėje, šiandien net nesisveikiname. Vakar mane norėjo įtraukti juoda skylė, šiandien aš mojuoju šviesos kardu. Saulės užtemimas, trumpi vidurdienio šešėliai. Aš juk jausiu tavo abejingą apkabinimą, barsiu save, kad vėl kviečiau susimatyti, ir važiuosiu namo troleibusu, prispaudusi kaktą prie stiklo. Forte ir piano. Status quo: tau nereikia mano gėrio, man nereikia tau jo duoti. Bet esu pasiruošusi bet kada paaukoti tau savo laisvą laiką. Vis dėlto kažkur užkampyje lieka kelių sekundžių vaizdinys: štai, tu tiesiog prieini ir pasisveikini, o aš plačiai plačiai nusišypsau. Kaip gera.

Neieškok šviesos kituose. Gal jie jos ir neturi.

Pats ją skleisk.

Reklama

2 mintys apie “***”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s