Balta balta

Virtuvėje, kur senas radijas transliuoja “Žvaigždės žiūri į žemę“, paruošiau kavos. Su Luko mama aptarinėjome tuos dalykus, kuriuos aptarinėja dvi moterys, užsidariusios virtuvėje. Puse lūpų. Džiaugiuosi pasiėmusi vilnones kojines, nes žvaigždės ne tik žiūri į žemę, bet ir krenta baltos snaigės. Sninga taip, kaip nesnigo žiemą.

Didmiestyje palikau labai sunkią savaitę, ilgas darbo valandas, ką tik nupirktą ir tą pačią akimirką dėl neatsargumo sulūžusią grūdinto stiklo plėvelę telefono ekranui, nemalonumus, apgavystes, galvos skausmą ir tuščią šaldytuvą. Perfekcionizmas įsikuitė kampan. Numojau ranka į nenumaldomą informacijos srautą. Guodžiau save, kad tai juoda savaitė, juodas mėnulis, juoda dėmė, bet tuoj, tuoj viskas pasibaigs. Susidėjau į kompiuterį fotoaparatus, kompiuterį, mezginius, šiek tiek drabužių ir važiuodama visą laiką tylėjau. Maniau, ištylėsiu visą brūzgesį iš savęs, išvalysiu ausis nuo spengimo, kuris  trukdo naktį užmigti. Juoda.

Ir tada pradėjo snigti. Laukai per dešimt minučių pavirto baltu lapu. Štai, miela, imk, rašyk. Tada atkutau.

– Sustok čia, prašau, – ir išlipau iš automobilio.

DSC_0115.jpg
DSC_0117.jpg

Balta. Balta.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s