***

Anksti kėliausi ir galvojau, ką apsirengti. Vėl raudoni lakuoti su baltais raišteliais, ką gi žmonės pagalvos? Tada aš kur nors atsisėsiu ir pariesiu kojas, kad nesimatytų tų raudonų išsišokėlių. Iš tiesų kažkur atsisėdau, bet, apsidairiau aplink – tai senas vinilinių plokštelių grotuvas, tai pop art’o dievo kopija su purpurinėmis kojinėmis ir druskos išėstais batais, tai Woodstock’o dvasia, laukinės garbanos, vietinės ir užjūrio šnektos, kava vietoj brendžio išraižytuose stikluose – pagaliau pasijutau labai normali. Tiek daug nepažįstamų žmonių mažoje erdvėje ir pirma reakcija – čiupk tą savo paltą ir bėk! Bet smalsumas šnabždėjo:“pabūk, pabūk dar truputį, juk taip įdomu“. Kai pradėjo groti gyva muzika, smalsumas suokalbiškai mirktelėjo – “matai, buvau teisus!“. Aš tik neseniai sužinojau apie Bitcoin’us, apie tai, kad tas mažas kioskelis, pro kurį praeinu kiekvieną rytą – “Ingress“ alternatyvioje realybėje yra tikrų tikriausias mirguliuojantis šviesomis portalas, ir kad kažkas taip myli skaičius, kodus, mikroschemas ir tie dalykai taip įkvepia jį, kaip mane įkvepia gitaros stygos, vandens ąsočio stiklo iškreipti saulės spinduliai, keisti garsai ir vaizdai, kurie perveria kiaurai.

Pabūk dar truputį, juk iš tiesų čia labai labai įdomu.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s