reformatų skveras

Vilniuje, tarp rusų dramos teatro ir reformatų bažnyčios laiptų, nuo kurių kartais penktadienio vėlyvais vakarais teleportuojasi žmonės, yra labai keista vieta. Ten vaikšto neįprasti balandžiai, kurie blaškosi tarp nuogų šakų, ten gali paspirti koja kamštelį nuo alaus, kur nupieštas žaltys, kur yra supynės. Ant jų užsikabaroti nėra lengva, o jei ir užsilipi, turi paprašyti:“Pasupk mane!“. Ir supiesi – pirmyn, atgal, kairėn, dešinėn, kreivai, įstrižai, išilgai. Vilnius vietomis kaip dėlionė, tik jau trūksta detalių, jis kažką praradęs, nes tas kažkas yra per geras prieš keliolika metų išklotoms įkaitintoms grindinio plytelėms, ant kurių nugula citatos iš knygų. Ir vis tiek vėl grįžtu čia, vis ieškodama to, ko savyje kartais pasigendu.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s