Forever Excited

Ruduo kvepia kramtomąja guma. Traukiu pro šnerves jo kvapą, svajodama dar truputį sulėtinti pilnatį, kai milžiniškas mėnulis dieną ir naktį spokso į mane šiek tiek pasislėpęs už daugiabučio kampo. Tu čia? Aš čia. Susižvalgome. Nežinau, kuris iš mūsų bijo labiau.

Vieną rytą rūkas kyla tyliai. Kvėpuoju į šaliką, slepiu pasišiaušusius drėgnus plaukus už apykaklės, baigiu skaityti nuostabųjį Čechovą (ieškau jo knygos apie Sachaliną, apie kurią pasakojo Tengo “1Q84“) ir iškart į kuprinę įsidedu ne ką mažiau nuostabesnį Remarką, kurio knygą radau lauko bibliotekoje prie skardomis apkalto kiosko. Iš kuprinės ištraukiu ir įrankių stalčiuje palieku kamščiatraukį.

Autobuso langas nukabinėtas lietaus lašais, tarsi pigiais plastmasiniais ar stikliniais akmenukais iš Kinijos fabriko. Manęs klausia, ar aš dirbu, ar galiu padaryti tą ar nuveikti aną, o gal dar šitaip ir taip? Niekas nepaklausia, kaip aš laikausi. Laikausi už turėklų, nenoriu sėstis apytuščiame autobuse, nes čia vos kelios stotelės rajone, kurio aš nebijau, nes žinau, kieno pavardes reikia minėti, jei manęs prašys duoti parūkyti. Degalinės vilioja dešrainiais po vieną eurą. Žilvino namas po tirštai žaliuojančiu dangumi. Turiu neapmokėtą milžinišką telefono sąskaitą už rugsėjį.

Su Arūnu pirmą kartą susižvalgėme beveik prieš metus. Mergos man pakuždėjo, kad “tas visada ateina ir sako “Hai!““. Niekada jo neprašiau dokumento. Vieną kartą pamačiusi jo raudoną kepuriuką ir paraitotus džinsus, surinkau siuntinėlius ir atidaviau, kad nestovėtų eilėje. Vilkėjau bobišką suknelę, kurios rankogalius spėjau nuzulinti tą pačią dieną. Vėliau jį pakviečiau ar arbatos, ar kavos, ar pafotografuoti. Bet jis atsisakė. Spėjau išvykti, grįžti, tada vėl išvykti, ir vėl grįžti. Pabandžiau dar kartą. Ir tada aš ištraukiau iš jo striukės vidinės kišenės telefoną, nes manasis išsikrovė, ir surinkau 112. “Su greitąja… Pradžiai pasikonsultuoti, bet spėju, reikės važiuoti. Draugui petys išniro. Kiek metų?..“, – pasisuku į “draugą“ (negi sakysi “ateina į paštą toks iš mėnulio iškritęs pastovus klientas“?), – “kiek tau metų?“. Felčeris šveplavo, prašė jo pasirašyti ir prisisegti. Kol greitosios pagalbos autobusėlis kratėsi per visas duobes, skaičiavau skaidrius stalčiukus pasienyje ar žiūrėjau į navigacijos ekranėlį. Pykau ant savęs ir visų šventųjų. Kol sėdėjau prie rentgeno kabineto kakta remdamasi į dilbius, gniaužiau savyje kaltės jausmą. Kai iškvietusi taksi namo, tryniausi palei kavos automatą priimajame, liūdesys draskė krūtinės ląstą. Tada Arūną išmokiau žaisti šachmatais ir jau po trečios partijos pradėjau begėdiškai ir beviltiškai pralaimėti.

Spalio pabaiga padovanojo dar vieną valandą. Mane, išėjusią iš “Skalvijos“ ir Fellinio pasakų, kojos tolygiai neša mylimiausiomis gatvėmis. Jos tuščios, bet “Distilerija“ ar “Champagneria“ pilnutėlės. Sklidini vandens, burbulų, laipsnių bokalai ir taurės. Taksistai prie didžiausių viešbučių planšetėje žiūri “Laikykitės ten“, žaidžia “Candy crush“ arba žiūri į mane, nes aš žiūriu į juos. Pro šalį laibomis ir ilgomis kojomis praeina jaunas beveik Bobas Dylanas su suskleista medine šachmatų lenta po pažasčia. Jis labai skuba, o aš dar neįsidrąsinu, todėl jo neužkalbinu. Prie Arkikatedros varpinės trumpam atsisėdu ant akmeninio trumpo lieptelio ir užsimerkiu, nes galvoje skamba kažkas gražaus ir pasiilgto. Neužtrunku, nes – pagauni ir paleidi. Pagauni ir paleidi. Nukritę lapai po truputį virsta į drėgną masę. Mažiausiai dabar noriu ieškoti siužetinės linijos ir sekti ją, dabar noriu galvoti vaizdais ir jausti vaizdais.

Atsargiai pačiupinėjau rudenį už sunkių pilkšvų debesų gaurų prie Bajorų. Šiek tiek drėgna minkšta žolė sugulė tvarkingais kuokštais ir nepaliko nė menkiausio purvelio ant batų. Beržai dar saugo paskutinius lapelius ant pačių viršūnių.

Forever Excited.

dsc_0166

 

Reklama

4 mintys apie “Forever Excited”

  1. Man patinka kaip visa ką rašai yra tokia prabėganti akimirka. Kaip sulėtintas žvilgsnis į pasaulį kuris kaip smiltys byra tarp pirštų, ir kurį trumpą sekundę laikai savo delnuos, kai jau viskas patampa tik prisiminimu.

    Paspaudė "Patinka": 1 person

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s