Gruodi, paprastumo!

Iš maltos kavos prekybcentrio nuolaidų kortele padarau du tiesius takelius ir po vieną sušnioju lėtai bei su pasimėgavimu. Iš milžiniškos piniginės byra kuponai, lankstinukai, servetėlės akiniams valyti. Drebančiomis rankomis viską surankioju, ir, visiškai nejausdama šaltuko, bet aiškiai suprasdama, kuria gatve einu per akliną tamsą, pasiekiu stotelę, šeštadienio vėlyvą autobusą, to autobuso blausioje šviesoje skendinčias paskutines sėdimas vietas pačiame gale, kur renkasi buvę kaliniai, užsikišę cigaretes už ausų, nepilnametės poliakrilo striukėmis, bet priaugintais geliniais nagais ir rose gold šeštais aifonais, puolę angelai, raupsuotieji ir kita bjaurastis. Noriu susilieti su ta bjaurastimi.

Porolono braškės, elfai, elniai, smurfai man dalina tuos kuponus, ir štai anuos lankstinukus, kurie man žada nepakartojamas šventes, dieviškas dovanas, nepriekaištingą sveikatą ir šviesų rytojų. Stotelių reklaminiuose stenduose šypsosi visiškai nepavargusios, dailiai pasidažiusios mamos, sušukuoti vaikai, blaivūs tėčiai kambarinėmis šlepetėmis gausiai papuoštos eglutės fone. Highlight ir white balance užkelti iki skausmingų traukulių. Skimbčioja varpeliai ir kalėdinės dainos, kurios sukelia panikos priepuolių konvulsijas. Gailiuosi, kad pasiryžau pati nerti kilpon.

Prisiperka knygų, kurios tėra namų dekoravimo elementas, bilietų į spektaklius, kurio metu tapšnoja telefoną, garsiai žiovauja ir žvilgčioja į laikrodį, net per Vilniaus lygos krepšinio rungtynes Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro sporto salėje šlamščia traškučius? Būk geras, išeik, nesisėsk šalia manęs, nemindžiok man kojų, aš nepakelsiu savo kuprinės nuo vietos šalia.

Bjaurastis aš, bjaurastis, kurios žvilgsnis nukreiptas į savo pačios vidų. Nežadink manęs ankstyvais rytais žinutėmis ar skambučiais, jei tau kažko vėl reikia iš manęs, nes vakarais aš išleisiu Kentukio raitelį, kuris jau šiek tiek išsivadėjęs per trejus metus, iš butelio, ir deginsiu šį pasaulį. Prašau, patylėk bent trumpam. Prašau, bent dešimt minučių. Prašau, patylėk su manimi.

P.s. Kalbos redaktoriau, žinau, nusidėjau.

dsc_0850

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s