#LiveAuthentic

Tą savaitę, kai dirbau, kažkas stukseno galvoje, ten viduje, augo nerimas, speisdamas mane į kampą, apsupdamas iš visų pusių, kaip medžiai Amžinajame miške; ką bandžiau gesinti kofeinu, vedinau namus nuo salsvo kvapo, galvą kaišiojau po šaltu dušu, vaduotis, riedėti nuo to raudonu dviračiu miesto tamsoje, apsigobusi skara ir dviem gobtuvais.

Užsimaukšlinau darbines pirštines, kibirėliu sėmiau pernykštį vandenį iš didelio sunkaus lovio prie šiltnamio. Vėsus oras skalavo plaučius. Po sulipusių lapų krūvele radau daugybę sliekų. “Ušš,“ – pasakiau jiems, – “ušš, eikite pasivaikščioti“. Šiek tiek palaukiau, kol sliekai išsibėgiojo kas sau į skirtingas puses. Kvepėjo drėgna žeme ir kompostu. Saldžiai kvepėjo ir ką tik iš žemės ištraukto vyšnios medelio šaknys, nuo kurių nurankiojau molio gabalus.

Drumzlinos mintys nusėdo, o nerimas išsprogo spalvotu konfeti. Šiek tiek pavargau nuo švarių nuotraukų ir menų iš pieno putos kavos puodelyje. Purvo, žemės, drungno oro, tikrumo! Sakote, #LiveAuthentic? Tikriausiai, aš tai įsivaizduoju štai taip. Kur esi laimingas, augi, pranoksti vakarykštį save, kasdien mokausi, o gal net įkvėpi kitus?

Mesk iššūkį sau pačiam.

32714085224_f9ae78a21d_h33428713641_1410723e5a_h32714083644_0ba67a6784_h33428713451_e15eeafae0_h33557406385_11fd1bb68f_h
33428712921_5a87f6af0a_h
33557404915_4ec1122d51_h32714079854_ee568ab163_b
JSV_0863
JSV_0872 JSV_0878
JSV_0881 JSV_0891
JSV_0910 JSV_0912
JSV_0915 JSV_0918
JSV_0921 JSV_0924
JSV_0930 JSV_0934
JSV_0965 JSV_0970
JSV_0971 JSV_0977
JSV_0983 JSV_0987
JSV_1001 JSV_1013
JSV_1020

Reklama
#LiveAuthentic

Na, ir kas, kad vis dar su šaliu

Mano senukas, prabudęs iš žiemos snaudulio, kuris gaubė mūsų galvas, kaip debesėlis, likęs kambaryje, kur kažkas pripapsėjo pypke, tyliai tarė:
– Atsibusk, pačiūte

Ne mano senukai, kelintą dešimtmetį dėvėdami devyniasdešimtais pirktas vyriškas striukes-parkas, kurios tinka bet kuriems orams, tik ne rudeniui ar vasarai, apsivyniojo languotais šalikais su kutais, ir jų pačiūtės, dar nespėjusios susišukuoti ar nusidažyti plaukų chna ir basma, pabiro lauk į poliklinikos-turgelio-vaistinės Bermudų trikampį.  Skruzdėlynų gyventojai kilogramais užsisako iš Kinijos melamino kempinėles, galiu girdėti savaitgaliais už sienos tos pačios sienos iš kitos pusės įnirtingą šveitimą. Ate, raudonas ilgalaikis manikiūre, kuris dabino tave Valenteškės proga. Baigiau skaityti “Brolius Karamazovus“, užverčiau paskutinį puslapį ir įsistebeilijau į lubas. Kelis kartus atsidusau. Duokite bent lašą meilės, šiek tiek gerumo, kaupkite įstabius prisiminimus, šviesiausius įspūdžius. Gal tai vieną dieną, kai kūlversčiais riedėsi bedugnėn, gal tai tave išgelbės. Nes jau ten, tarprajoniniuose laukuose, kur jau nutirpęs sniegas, kvepia pavasariu. Nes jau kišu pinigus į kojinę ir dairausi, į kurią pasaulio pusę traukti. Daugiau gerų knygų, daugiau gryno oro, šviesos, dar B12 taikesne forma, kad negąsdintų ankstyvas Alzheimeris.

Draugas Supertrampas, palikęs savo darbą, butą, išparceliavęs savo turtą draugams, surinkęs nesunkią kuprinę, man padavė sulankstytą išvykimo deklaraciją. Įstrižai permečiau ją akimis. Ir dar kartą.

– Kada?
– Poryt.

Supertrampas man padovanojo muzikinę dėžutę, kuri akimirksniu atneša šviesaus liūdesio.

Mano senukas bučiuoja mane kakton. Vienas didelis myliu. Ir tada bučiuoja greitai kelis kartus. Daug daug daug mažų myliu.

33194223375_7d63f79a34_b

Na, ir kas, kad vis dar su šaliu