2017 Londonas. Maži malonumai, dideli nuotykiai

Vos grįžau namo, į savo mažą celę ir iškart paskendau skambučiuose ir elektroniniuose laiškuose. Viskas kol kas dar nesudėta, dar netvarka, bet jau tuoj tuoj. Viso šito net neturėjo būti, viskas prasidėjo dėl to, kad pernai, būdama Klaipėdoje, tiesiog norėjau valgyti, paprastai nuėjau į vegetarišką restoraną ir iškart pastebėjau jame dirbantį virtuvės šefą. Arba jis, arba ji vos paliečia tavo pasaulį, viskas pradeda suktis ir keistis. Mažas pokytis. Taip aš pavasarį atsidūriau prie A7 vartų Vilniaus oro uoste. Aplankyti dabar jau Londone dirbančio virtuvės šefo. Dideli reikalai.

Apie Londoną daug rašyti nenoriu. Nes lietuviškai kalbančių čia girdėjau daug. Miestas neaprėpiamas nei žvilgsniu, nei protu, tačiau sukurtas žmonių patogumui. Milžiniškai atstumai matuojami ne kilometrais ar myliomis, bet laiku, o nepasimesti padeda visur esančios nuorodos, ženklais, žemėlapiai, schemos ir paaiškinimai. Vis tiek, pirmą kartą, kai pažvelgiau į metro linijų schemą, pamačiau šitai:

davidshrigleyTaip ją mato ir David Shrigley. Todėl pirmą dieną miestas mane nugalėjo, aš visiškai pasimečiau, pasiklydau, pavargusi atsisėdau prie vienos iš kavinės, kur traukė šioks toks interneto ryšys, ir rezervavau lovą artimiausiuose svečių namuose. Vienas labai draugiškas ir empatiškas anglas padėjo man rasti reikalingą stotelę, o pasiekusi svečių namus ir lovą, griuvau miegoti su visais drabužiais. Už lango terasoje pernakt socializuojasi hostelio svečiai, bet jau buvo nė motais.

Londonas mane prarijo, pakramtė ir išspjovė. Žalia dar. This is Piccadilly Line service to Heatrow Terminal 4, next station is… Arba Mind the gap between the train and the platform. Tačiau aš, matyt, jau niekada nepasveiksiu.

1
2
2
2
2
2
2
2
2

Būtent šitoje metro stotyje ponas Vizlis kovojo su turniketu filme “Haris Poteris ir Fenikso brolija“. Taip pat iš čia pradėjo kelionę Šerlokas Holmsas į Sumatra Roud stotį (iš tikrųjų tokios stoties nebuvo).

2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2

2

2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2

Šitas balandėlis labai mielas ir fotogeniškas. Todėl dar kartą.

2

Reklama
2017 Londonas. Maži malonumai, dideli nuotykiai

Neprisimenu, kad gegužę snigtų

Gegužę pamenu priesaikas. Tik toks baisus žodis – priesaika. Prieš dievą ar civilinės metrikacijos skyriaus darbuotoją stangriu kuodeliu ant pakaušio. Prisieki, kad ligoje, tada lauki Universiteto vaistinėje, tada eini kitur, nes čia tokių negamina, ir ten šiek tiek laukti, šiek tiek pasėdėti ir gailėtis, kad nėra knygos kuprinėje. Nes ligos atima miegą, užtat padovanoja nerimą, nuovargį ir nestabilumą. Prisieki, kad skurde. Kadaise miegojai pobaisiame vieno kambario bute, daugiabutyje prie miškelio. Išorinę sieną iš lauko pusės naktį nedrąsiai kasė eglės šakos. Vėliau, kai jau buvo sotu ir šilta, abu, susikibę už rankų, šoko į paskolos šulinį, nes jei vienas, tai ar kitas turi pasirinkimą? Ir nusileidi, ir tyli, ir netgi toleruoji, ir ieškai tos kantrybės skalbinių dėžėje, kurios dugno jau nematei daugel mėnesių, pakampėmis, kur žydi pavasarinis katės pokailis, tarp papilkėjusių užuolaidų, kurias reikėtų skalbti, bet kaip skauda nugarą, – jas juk reikia nukabinti ir, o, dievai, užkabinti atgal; bet pečius slegia didelė betoninė plokštė, kurią vis bandai nusipurtyti, tik galvon jau keli metai yra įkalta, kad daugiau niekam nesi tinkamas. Šaltą gegužės rytą stovėjau prie aukšto stiklinio pastato ir svarsčiau, gal pabėgti? Pasiimti kavos ir palikti viską, kaip yra? Pabandžiau išsitiesti ir įsivaizduoti, kad mano pečius užgulę tik du šviesūs debesėliai.

– Well, hello! My name’s Julija, but you can call me Julie. First of all, thank you for your time, – matau, sėdi, linkčioja, stengiasi nesišypsoti, – I have terrible toothache today.

Nes, pameni, ir ligoje. Nes ir aš turiu vietų, kur, strėlei pataikius, skauda.

Vėlų gegužės vakarą aš nenoriu jau krautis lagaminų, nes keli tūkstančiai kilometrų pradeda atrodyti kaip keli tūkstančiai šviesmečių. Nes davęs priesaiką, padarai pasirinkimą. Čia lieka širdis, šalia kitos širdies, o protas šaukia – peno man, kelionių, judam, judam! Kavos dar! Nepažinto, nematyto!

Tegul jis toks ir būna. Tikrai netobulas, pilnas klaidų, keistas, niekada iki galo nesuprantamas, bet tegul tegul jis būna įdomus.

JSV_0719

Neprisimenu, kad gegužę snigtų