Neprisimenu, kad gegužę snigtų

Gegužę pamenu priesaikas. Tik toks baisus žodis – priesaika. Prieš dievą ar civilinės metrikacijos skyriaus darbuotoją stangriu kuodeliu ant pakaušio. Prisieki, kad ligoje, tada lauki Universiteto vaistinėje, tada eini kitur, nes čia tokių negamina, ir ten šiek tiek laukti, šiek tiek pasėdėti ir gailėtis, kad nėra knygos kuprinėje. Nes ligos atima miegą, užtat padovanoja nerimą, nuovargį ir nestabilumą. Prisieki, kad skurde. Kadaise miegojai pobaisiame vieno kambario bute, daugiabutyje prie miškelio. Išorinę sieną iš lauko pusės naktį nedrąsiai kasė eglės šakos. Vėliau, kai jau buvo sotu ir šilta, abu, susikibę už rankų, šoko į paskolos šulinį, nes jei vienas, tai ar kitas turi pasirinkimą? Ir nusileidi, ir tyli, ir netgi toleruoji, ir ieškai tos kantrybės skalbinių dėžėje, kurios dugno jau nematei daugel mėnesių, pakampėmis, kur žydi pavasarinis katės pokailis, tarp papilkėjusių užuolaidų, kurias reikėtų skalbti, bet kaip skauda nugarą, – jas juk reikia nukabinti ir, o, dievai, užkabinti atgal; bet pečius slegia didelė betoninė plokštė, kurią vis bandai nusipurtyti, tik galvon jau keli metai yra įkalta, kad daugiau niekam nesi tinkamas. Šaltą gegužės rytą stovėjau prie aukšto stiklinio pastato ir svarsčiau, gal pabėgti? Pasiimti kavos ir palikti viską, kaip yra? Pabandžiau išsitiesti ir įsivaizduoti, kad mano pečius užgulę tik du šviesūs debesėliai.

– Well, hello! My name’s Julija, but you can call me Julie. First of all, thank you for your time, – matau, sėdi, linkčioja, stengiasi nesišypsoti, – I have terrible toothache today.

Nes, pameni, ir ligoje. Nes ir aš turiu vietų, kur, strėlei pataikius, skauda.

Vėlų gegužės vakarą aš nenoriu jau krautis lagaminų, nes keli tūkstančiai kilometrų pradeda atrodyti kaip keli tūkstančiai šviesmečių. Nes davęs priesaiką, padarai pasirinkimą. Čia lieka širdis, šalia kitos širdies, o protas šaukia – peno man, kelionių, judam, judam! Kavos dar! Nepažinto, nematyto!

Tegul jis toks ir būna. Tikrai netobulas, pilnas klaidų, keistas, niekada iki galo nesuprantamas, bet tegul tegul jis būna įdomus.

JSV_0719

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s