***

Giedrą darbo dieną akimis palydžiu kiekvieną lėktuvėlį, kuris nusileidžia VNO iš šiaurės. Atsitraukiu nuo kompiuterio, kelioms akimirkoms pamiršdama visus INR, HKD ir MYR ir spoksau pro langą. Lietingą dieną kelioms akimirkoms atsitraukiu nuo darbo stalo ir spoksau pro langą, nors ir lėktuvų nematyti. Netrukus ir net visai nebus. Oras virš Vilniaus bus švaresnis, bet kelionių kablys, kuris įkibo pernai, degina gerklę, kartais jaučiu stiprias pagirias, galvos skausmą, tada man reikia palaikyti už plaukų ar pasėdėti šalia – velnioniškai norisi keliauti toliau savo kiemo. Bet keliauji į gretimą rajoną, arba iki virtuvės ir atgal, arba iki parduotuvės, kurioje vis tiek nėra to, ko taip dairaisi – ar vakarienei, ar širdžiai. Lašelių, valerijono, ko nors receptinio, neapčiuopiamo ar labai lengvai ranka pasiekiamo, paslapčiom pagauni, nužiūri, kol niekas nemato, kiek nerangiai palaikai ir paleidi. Kaži, kiek galima? Tada skaičiuoji vagonus nuliniame perone, po penkiasdešimties pameti skaičių, trauki svetimus dūmus į plaučius, sutinki bičiulius ir nepaprastai džiaugiesi paskutiniu traukinuku apie beveik vidurnaktį. Namuose laukia tik pusiau išpasakotos paslaptys ir nelaistytos gėlės. Pavargusi nesivarginu, užimu neutralią poziciją ir dieną svajoju apie tai, ko niekada nebuvo ir nebus. Naktį regiu tai, kas galėtų būti, o ar bus –

 

JSV_2639

Reklama
***

Lėtas pirmadienis

Man nelabai patinka vasara. Nemyliu migrenos, kuri kyla, kai kyla temperatūra. Todėl nei kiek širdies ar galvos neskauda, kai pirmadienį bėgu į autobusą, o mano akinių stiklai aptraukti dulksna. Ankstyva ir miela bobutė mojuoja lazdele vairuotojui, kad jis pastebėtų ir palauktų, kol įšoksiu į autobusą. Mojuoju nuostabiai bobutei ranka. Ofise raminančiai ūžia oro kondicionierius. Telefone dabar visada įjungtas tylos režimas, jis tik bosu vibruoja, kai ateina koks nors svarbus pranešimas dėl artėjančio škvalo, virstančių elektros stulpų ar medžių. Įsisuku į languotą pledą, įsidedu ausinukus į ausis ir, siurbčiodama so-so kavą, taršku mygtukais. Manęs klausia, ar man patinka mano naujas darbas. Turiu kaktusą ant savo darbo stalo, katinėlio portretą ir nei vieno kliento. Todėl pabandyk atspėti.

Lėtas pirmadienis