Lėta valtimi į Vakarus

JSV_4652
JSV_4654
JSV_4655JSV_4657
JSV_4659JSV_4661
JSV_4662JSV_4663
JSV_4670
JSV_4677JSV_4678
JSV_4681JSV_4686
JSV_4688JSV_4689
JSV_4696

Jei ne milijonas aplinkybių, nesikelčiau sekmadienį anksčiausiai, kuomet dar niekas nesiruošia bažnyčion, o varnų pulkas dar net negalvoja traukti į miesto pakraščius, ir bent trumpam nebūčiau įsileidusi į plaučius daugybės laimės dalelyčių – tai ne miesto dulkės, ne ofiso ertmėse girdimas mygtukas tarškėjimas – tai jūros kvapas, palinkusios pušys, tas sūrus skonis burnoje, tyla, prie kurios negali priprasti; viską surinkčiau glėbyn, tegul skauda raumenukus po raktikauliais arba dar giliau, sugriebčiau, paneščiau, kiek pajėgčiau ir viską sudėčiau po tavo kojomis.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s