WU VMS&EDGE serga už Belgiją

Labai netyčiomis sutikau dar vieną tylųjį svajotoją. Medžiotoją, su kurio kartais galiu pasikalbėti rusiškai (ir daugelis aplink nesupras, apie ką, cha!). Itin fotogenišką ir neįnoringą kolegą. Itin fotogenišką ir įnoringą kolegą; ir abu yra visaip kaip nuostabūs. Mačiau šviesą akyse ir nesibaigiančią šypseną. Tam, kad pasiekti, tarkime, Baraką Obamą arba savo bendravardę, nereikia kitų aštuonių žmonių, užtenka ir vieno. Volanai, kava ir dėdžių/tetų komentarai “šaunuolė!“. Bet juk tiesa. Mažas didelis gėris, kuris užkrečia, kad ir akimirkos daliai – ta proga pasidalinome belgiškais vafliais. Ledo karalienė, kuri dėl savo komandos gali nuversti kalnus. Kolega, kuris su manimi atsisakė nueiti atsigerti kavos virtuvėlėje. Ir pati geriausia bosė, su kuria teko kada nors dirbti.

Aš nežinau, kiek aš savęs išdalinau kitiems per paskutines dvi savaites, kuomet mūsų aukšto jungtinė komanda palaiko Belgijos rinktinę XXI Pasaulio futbolo čempionate, bet tikrai pasisėmiau labai daug.

Belgija, juk ne veltui mes valgėme šokoladą, Briuselio kopūstus ir užgėrėme juos Leffe alumi, a?

JSV_9037

ga46W1529689861

JSV_9076

JSV_9161
JSV_9088

JSV_9212

JSV_9072

JSV_9167

JSV_9112

JSV_9299

JSV_9273

Reklama

Epidemija

Po trijų parų sustirusio gulėjimo, seilėjimosi, švokštimo ir visa draskančio kosulio pakilau iš ligos patalo (beveik kaip tas visiems pažįstamas jaunas vyras, katras trečią parą atsipeikėjo), išleidau plaukus iš kasos ir atsistojau po dušu. Šiemet gripo ir viršutinių takų ligų epidemija aplankė ir mane. Trijų parų plaukų norma iškart užkišo vonią. Antrame plane groja Imagine Dragons “Radioactive“. Šiandien prasidėjo žiemos Olimpinės žaidynės Pjongčange.

Patyliukais pasidžiaugiau, kad dar prieš savaitę apsiginklavau žiemos skaitiniais iš bibliotekos, tačiau skaityti skauda – temperatūra, mąstyti skauda – visiškai nutraukti selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitoriai. Lieka žinių laidos ar krepšinio varžybos. Neseniai išmokiau mamą naudotis mano jai perleistu Xperia ir žinutėse dėti emodžikonus, dabar gaunu mielas žinutes su maisto produktų ar patiekalų paveiksliukais. Rūpinasi, ar pavalgau. Geriausia draugė siunčia įvairiausių pirkinių iš kosmetikos ir drabužių parduotuvių nuotraukas. Rūpinasi irgi, savaip.

Dar truputį, dar šiek tiek. Dienos minutė po minutės ilgėja. Uždarys tą nedarbingumą į tolimiausią stalčiuką, o pati užsidarysiu į sporto klubą vakarais. Ir man nelabai svarbu, kad gegužę gali dar snigti; mano mylimiausio metų laiko artėjimas ir laukimas tarsi rausvojo Andų opalo žavesys. Stebuklai vyksta tik ten, kur jais tikima.

JSV_7170JSV_7157JSV_7309JSV_1403JSV_7097JSV_7173JSV_7135JSV_7186JSV_7198JSV_7200